MEMEL FEST’26 - trumpametražio kino ir teatro festivalis Klaipėdoje, kuriame per meną kalbėsime apie (Ne)galios patirtis, įtrauktį, visuomenės požiūrį ir kūrybos galią. 6 filmai, 6 spektakliai, 3 festivalio dienos - po vienu stogu Jūsų lauks improvizaciniai formatai ir abejingų nepaliekančios istorijos. ARTYN TEATRAS organizuojamo festivalio tikslas - mažinti socialinę ir kultūrinę atskirtį, suteikti erdvę kūrybai, stiprinti visuomenės supratimą apie negalią ir kartu mokytis priimti kitoniškumą. Festivalis rengiamas atliepiant Klaipėdos miesto savivaldybės 2026 metus paskelbtus socialinės atsakomybės metais. ARTYN TEATRO jau ketvirtus metus organizuojamas festivalis šiais metais yra skiriamas asmenų su negalia kūrybai, integracijai į visuomenę ir visuomenės švietimui apie negalią.

Protų kovos Klaipėdoje - trečiadienio vakarai tiems, kurie mėgsta gerą kompaniją, azartą ir įdomius klausimus. Suburk komandą, pasitikrink žinias įvairiomis temomis ir varžykis su kitais dalyviais dėl geriausio vakaro rezultato. Puiki proga savaitės viduryje susitikti su draugais ir smagiai praleisti laiką Klaipėdoje.

Vienos dalies koncertas mažyliams Atėjusių pasiklausyti vienos dalies edukacinio koncerto „Mažylis Mocartas“ pirmojo aukšto fojė lauks minkšti kilimėliai, ant kurių siūlome patogiai įsitaisyti kartu su savo mažyliais iki trejų metų. Stengiamės, kad visiems šiame koncerte būtų ne tik patogu, bet ir smagu. Vieni galės ramiai klausytis muzikos ir KVMT simfoninio orkestro muzikantės bei edukatorės Monikos Longo pasakojimų apie ją, saugiai įsitaisę gimdytojų ar globėjų glėbyje. Kiti galbūt išdrįs patyrinėti naujojo teatro aplinką ropomis ar stačiomis. Treti – ieškoti naujų draugų ar netgi veržtis padėti kvartete griežiančioms KVMT simfoninio orkestro muzikantėms. Neabejojame, kad apsilankę koncerte „Mažylis Mocartas“ nustebsite kaip greitai net kūdikiai ir mažyliai išmoksta vertinti klasikinę muziką ir į ją reaguoti, mėgindami judėti pagal muzikos ritmą, pritarti muzikantų gyvai atliekamoms melodijoms džiaugsmingu krykštavimu, čiauškėjimu ar melodingu gugavimu. Šio koncerto klausytojams negalioja jokios klasikinės muzikos koncertams įprastos elgesio taisyklės, tačiau tai neturi jokios įtakos programos kokybei ir muzikos atlikimui: mažųjų klausytojų dėmesį stengiamės patraukti aukščiausios kokybės klasikinės muzikos šedevrais, atliekamais profesionalių muzikantų. Kaip žinome iš muzikos istorijos, Volfgangui Amadėjui Mocartui (Wolfgang Amadeus Mozart, 1756–1791) tebuvo penkeri, kai jis pradėjo savarankiškai kurti muziką – natų raštą jis išmoko anksčiau, nei skaityti ir rašyti raides. Šešerių jis jau koncertavo kaip solistas virtuozas imperatoriškajame dvare, puikiai grojo ne tik klavesinu ir vargonais, bet ir smuiku bei altu. Septynerių drauge su tėvu Leopoldu ir vyresnėle sesute Marija Ana (Nanerle) išvyko į pirmąjį koncertinį turą po Europą, dešimties sukūrė savo pirmąją operą, o dar po trejų metų, būdamas paauglys, buvo paskirtas savo gimtojo Austrijos miesto Zalcburgo arkivyskupo dvaro rūmų kapelmeisteriu – orkestro vadovu. Dėl ypatingų muzikinių gabumų ankstyvame amžiuje jis buvo vadinamas vunderkindu – „stebuklingu vaiku“. Koncerte skamba ištraukos iš Zalcburgo dvare keturiolikmečio kompozitoriaus sukurto Pirmojo styginių kvarteto ir šešioliktais jo gyvenimo metais parašyto Divertismento, taip pat panašiu laiku italų kompozitoriaus ir violončelininko Luidžio Bokerinio (Luigi Boccherini, 1743–1805) sukurtas žymusis Menuetas. Šiuo kompozitoriumi Mocartas žavėjosi jaunystėje. Išgirsime ir tris dalis iš trisdešimtmetį perkopusio Mocarto populiariosios serenados styginiams „Mažoji nakties muzika“ bei orkestrui parašytą šokį – kontradansą „Mūšis“. Nors kompozitoriaus talento žvaigždei buvo lemta užgesti jau po kelerių metų, net ir ši jo muzika skamba nepaprastai skaidriai, paprastai ir nuoširdžiai. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad klasikinės muzikos, o ypač Mocarto kūrybos, klausymasis turi teigiamos įtakos vaikų pasiekimams, skatina mažylių su įgimtomis ydomis ar negaliomis raidą. Mocarto sukurtos melodijos muzikos terapijos ir psichologijos specialistų seniai pripažintos ne tik ugdančiomis, bet ir gydančiomis. Tad kviečiame visą šeimą – tėvelius, senelius ir globėjus su savo nuostabiais mažyliais – pirmajai pažinčiai su klasikine muzika. Patirkite stebuklingą, gydančią muzikos galią, pažadinančią netikėčiausius mažųjų gebėjimus! Šis mažylių renginys yra labai populiarus ir greitai išparduodamas, tad paskubėkite užsisakyti bilietus! Tėveliai, seneliai ir globėjai – būkite kartu su savo mažaisiais ir patirkite stebuklingą muzikos galią!   Trukmė: 40 min. (be pertraukos) Amžiaus grupė: 0–3 metų vaikams Bilieto kaina: 12 € Bilietas reikalingas suaugusiajam, o vaikams – nemokamai. Vienas suaugęs gali atsivesti vieną ar daugiau mažylių, tačiau prašome pasirūpinti, kad jie elgtųsi tvarkingai ir netrukdytų kitiems mėgautis koncertu.   PROGRAMA Wolfgang Amadeus MOZART (1756–1791) II d. Andante ir III d. Presto iš Divertismento styginiams D-dur, KV 136 (1772) Serenada Nr. 13 styginiams G-dur, „Mažoji nakties muzika“, KV 525 (1787) I. Allegro II. Andante III. Allegreto Luigi BOCCHERINI (1743–1805) Menuetas ir trio iš Styginių kvinteto E-dur, op. 11, Nr. 5, G 275 (1771) Wolfgang Amadeus MOZART (1756–1791) Kontradansas C-dur („Mūšis“), KV 535 (1788) Menuetas iš Styginių kvarteto Nr. 1 G-dur, KV 80 (1770–1773)

  2 veiksmų miuziklas visai šeimai, atliekamas lietuvių kalba (N-7) Muzikos ir dainų tekstų autorius Tim Minchin Libreto autorius Dennis Kelly pagal Roaldo Dahlio romaną vaikams „Matilda“ Libretą į lietuvių kalbą vertė Virginijus Pupšys Aranžuočių ir papildomos muzikos autorius Christopher Nightingale Miuziklas rodomas pagal licencinę sutartį su „Music Theatre International“.   „Matilda“ yra daugiau kaip 100 apdovanojimų įvairiose šalyse pelnęs ir minias gerbėjų visame pasaulyje prie ekranų bei į muzikinius teatrus jau daugiau kaip dešimtmetį sutraukiantis miuziklas, įkvėptas 1988 m. pasirodžiusios britų rašytojo Roaldo Dahlio knygos tuo pačiu pavadinimu. Vaikų pamėgtos ir į daugelį kalbų išverstos (į lietuvių kalbą vertė Danguolė Žalytė, išleido „Garnelis“, 2014, ir „Alma littera“, 2022) knygos pagrindinė veikėja Matilda stebina aplinkinius proto guvumu, lakia vaizduote ir… psichokinetinėmis galiomis. Nemylima savo tėvų ponų Kiečių (Mr. and Mrs. Wormwood) ir užgauliojama brolio Maiklo, ji ryja knygas vieną po kitos, bet šeimynykščiams tai tėra tuščias laiko švaistymas. Užtat pradėjusi lankyti mokyklą ji išsyk randa bendrą kalbą su savo pirmąja mokytoja panele Meilute (Miss Honey), kurią sužavi ypatingi mergaitės gabumai ir ne pagal metus brandi asmenybė. Tačiau gyvenimas mokykloje irgi nėra rožėmis klotas. Mokyklai vadovauja nuožmioji panelė Kuoka (Miss Trunchbull), ji negali pakęsti vaikų ir žiauriai baudžia visus, kurie nepaklūsta jos taisyklėms. Kiek aštria nuovoka, tiek pat ir teisingumo jausmu bei narsa pakovoti už save bei apginti silpnesniuosius apdovanota Matilda drąsiai imasi veiksmų ir nugali visas blogybes! Romano motyvais grįstą miuziklą Karališkojo Shakespeare’o teatro (Royal Shakespeare Company) užsakymu 2010 m. sukūrė britų libretistas Dennisas Kelly ir australų muzikos atlikėjas bei komikas Timas Minchinas. Matthew Warchuso režisuoto miuziklo pasaulinė premjera įvyko Stratforde prie Eivono 2010 m. gruodį, o nuo 2011 m. lapkričio spektaklis tos pačios trupės su nedideliais sudėties pakeitimais imtas rodyti Londono Vest Ende – Kembridžo teatre. Didžiulio populiarumo, finansinės sėkmės, kritikų pagyrų ir aukščiausių britų teatro apdovanojimų sulaukusį miuziklą teatras nusprendė perkelti į Brodvėjų. 2013 m. balandį Shuberto teatre įvykusioje amerikietiškoje miuziklo premjeroje buvo atlikta ir keletas nedidelių siužeto keitimų, norint priartinti jo turinį prie amerikietiškų realijų. JAV publika ir teatro kritikai netruko reikšti savo susižavėjimo naujuoju kūriniu: bilietai į spektaklio rodymus buvo iššluojami akimirksniu, o vien 2013 m. miuziklas buvo pažymėtas net 12 „Tony“ apdovanojimo nominacijų. Kaip ir knyga, 1996 m. ekranizuota Danny’o DeVito režisuotoje komedijoje „Matilda“, taip ir miuziklas sulaukė perkėlimo į didžiuosius ekranus. 2022 m. spalį pasirodė filmas „Miuziklas Matilda“ (Matilda the Musical), režisuotas originalaus pastatymo režisieriaus Matthew Warchuso su specialiai filmui sukurtomis naujomis Timo Minchino dainomis, orkestruotomis, kaip ir miuziklo teatrinėje versijoje, Christopherio Nightingale’o. „Netflix“ kanale platinama kino juosta, kupina mergaičių galios ir vaikų anarchijos siausmo, prismaigstyta įsimenančių dainų, energingų šokių ir ryškių kino žvaigždžių vaidmenų, pakerėjo milijonus tiek mažųjų, tiek suaugusių žiūrovų visame pasaulyje. Lietuvoje šį miuziklą pirmą kartą prieš keletą metų ėmėsi statyti dirigentas ir chormeisteris Vytautas Valys ir choreografas Taurūnas Baužas su savo auklėtiniais Klaipėdos vaikų operos studijoje. Tiesa, tai buvo kamerinis, sutrumpintas miuziklo variantas. Klaipėdos vaikų operos studijos auklėtiniai dalyvauja ir šiame Rūtos Bunikytės režisuotame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklyje visai šeimai, kurį galėtume laikyti miuziklo „Matilda“ premjera Lietuvoje.

Šventinį sezono atidarymo vakarą kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru scenoje pasirodys vienas ryškiausių Lietuvos operos solistų, bosas-baritonas Kostas Smoriginas. Nuo debiuto Berlyno valstybinėje operoje jo karjera driekiasi per svarbiausias pasaulio scenas: Londono Karališkąjį operos teatrą „Covent Garden“, Milano „La Scala“, Drezdeno „Semperoper“ ir kitus tarptautinius teatrus. 2023 m. atlikėjas buvo išrinktas Metų operos solistu ir už Amonasro vaidmenį Giuseppe Verdi operoje „Aida“ pelnė Auksinį scenos kryžių. Greta didžiųjų operos vaidmenų K. Smorigino atliekamame repertuare ypatingą vietą užima kamerinė muzika, kurioje svarbus ne tik balso grožis, bet ir žodis, charakteris bei pasakojama istorija. Naujojo koncertinio sezono atidarymo programoje  skambės lietuvių kompozitorių vokalinė ir instrumentinė muzika. Vakaro dėmesio centre - lietuviška daina. Stasio Šimkaus, Vytauto Klovos, Algimanto Raudonikio, Jurgio Karnavičiaus bei kitų kompozitorių kūriniai, kuriose išlikę skirtingų kartų melodijos, istorijos ir lietuviškos muzikos tradicijos atspindžiai. Vokalinę programos dalį papildys lietuvių kompozitorių instrumentinė muzika styginių orkestrui. Mikalojaus Kleopo Oginskio, Broniaus Kutavičiaus, Fausto Latėno, Teisučio Makačino, Nijolės Sinkevičiūtės ir kitų kompozitorių kūriniai leis pažvelgti į lietuviškos muzikos kelią - nuo liaudies muzikos tradicijų, romantizmo idėjų iki skirtingų XX amžiaus estetinių krypčių, formavusių lietuvišką profesionaliąją muziką. Programoje skambės: Stasys Šimkus - "Kur bakužė samanota", " Šią naktelę miego nemiegojau", "Mergužėlė brangi". Pranas Tamošaitis - "Vidur žalios pievos". Juozas Tallat-Kelpša - "Žaliojoj lankelėj". Juozas Indra - "Vedė bobutė ožiuką turgun". Vytautas Klova - "Anoj Pusėj Dunojėlio", "Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom", "Pjovė lankoj šieną". Algimantas Raudonikis -"Kur balti keliai". Jurgis Karnavičius - "Jauno Bajoro daina’’, ‘’Stok ant akmenėlio“. Bronius Kutavičius B. - „Dzūkiškos variacijos“. Faustas Latėnas - “Bolero”. Teisutis Makačinas - “Koncertinis skerco”. Mykolas Oginskis Polonezas - „Atsisveikinimas su Tėvyne“.

Žaismingas spektaklis „Kakė Makė ir atversta knyga“ tik DOMINO teatre! Ei vaikai, maži ir dideli, smalsūs ir išdykę, mylimiausi vaikų herojai Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas atkeliauja pas Jus! O kartu su jais į linksmus nuotykius pasiners daugybė jūsų pamėgtų personažų: smagiai valytis dantukus jus mokys Dantukų fėja, visus linksmins šuniukas Čiūčia, stebins iš mėnulio atvykę nykštukai, Kakę Makę aplankys Mamaisa ir Nanaisa. Spektaklyje skambės nuostabios dainelės, šoksime, dainuosime, pramogausime! Spektaklis „Kakė Makė ir atversta knyga“ pastatytas pagal Linos Žutautės knygeles „Kakė Makė ir dantukų fėjos puota“ bei „Kakė Makė ir pabėgusios ausys“. Jis leidžia į įprastas gyvenimo situacijas pažvelgti kiek kitaip ir žaismingiau įveikti kylančius iššūkius. Ypatingas dėmesys skiriamas interaktyvioms dekoracijoms, kurios tampa svarbi vaidinimo dalis bei mažuosius žiūrovus įtraukia ir priverčia jaustis kaip namuose. Skaityti plačiau

KONCERTAS BALTŲ VIENYBĖS DIENAI Baltų vienybės diena – Lietuvos ir Latvijos atmintina data, minima pažymint 1236 m. rugsėjo 22 d. įvykusį Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino į popiežiaus Grigaliaus IX paskelbtą kryžiaus žygį išvykusį Kalavijuočių ordiną. 2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena. Baltų vienybės dienai paminėti Klaipėdos Žvejų rūmai rengia chorinės muzikos koncertą, kuriame dalyvaus Latvijos ir Lietuvos chorai. Programoje: Latvijos ir Lietuvos kompozitorių kūriniai Antonio Vivaldi „Gloria“ Dalyvaus: Klaipėdos universiteto mišrus choras „Pajūrio aidos“ (vad. Algirdas Šumskis) Klaipėdos Žvejų rūmų moterų choras „Dangė” (vad. Judita Kiaulakytė) Liepojos muzikos, meno ir dizaino vidurinės mokyklos simfoninis orkestras (vad. Reinis Lapa) Vilniaus universiteto akademinis mišrus choras „Gaudeamus“ (vad. Rasa Gelgotienė) Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mišrus choras „Ave Vita“ (vad. Kastytis Barisas) Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mišrus choras „Musica“ (vad. Modestas Jankūnas) Solistės Simona Liamo (sopranas) ir Nora Petročenko (mecosopranas) Koncerto vedėja – Klaipėdos dramos teatro aktorė Regina Šaltenytė Įėjimas laisvas Nemokamas renginys Klaipėdos pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2) Informacija tel. +370 46 410565; [email protected]  Organizatoriai; Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos chorų sąjunga ir Kultūros centras Žvejų rūmai

„Solo Ansamblis“ grįžta į Klaipėdą su savo išskirtiniu „sad dance“ skambesiu, kuriame susilieja post-punk, elektronika, gyvi instrumentai, analoginiai sintezatoriai ir pulsuojantys ritmai. Grupės koncertai žinomi ne tik dėl muzikos, bet ir dėl stiprios audiovizualinės atmosferos, kurią kuria šviesos, scenografija ir intensyvi gyvo pasirodymo energija. 2026 m. rugsėjo 19 d. „Solo Ansamblis“ pasirodys Klaipėdos „Hofe“. Koncerto pradžia 20:00, durys atidaromos apie 18:00. Renginio trukmė apie dvi valandas, pertraukų nenumatyta. Tai vakaras tiems, kurie nori ne tik klausytis, bet ir pasinerti į melancholišką, tamsią ir kartu šokti kviečiančią „Solo Ansamblio“ atmosferą.

Kviečiame pasinerti į spalvingą stiklo mozaikos pasaulį! Edukacijos metu dalyviai susipažins su stiklo istorija Klaipėdoje. Ir iš įvairių formų bei atspalvių stiklo detalių kiekvienas sukurs originalų dekoratyvinį darbą. Užsiėmimas lavina kūrybiškumą, kruopštumą ir vaizduotę, o kūrybos procesas leidžia atsipalaiduoti bei patirti atradimo džiaugsmą. Ankstesnė patirtis nereikalinga - suteikiamos visos priemonės ir kūrybinė pagalba. Sukurtą mozaiką dalyviai galės pasiimti su savimi. Kaina 10€ asmeniui. Trukmė 1 val. Tinka visai šeimai.

GULLIVER’S TRAVELS is one of the most significant and widely read classics of English literature, and has been since its publication in 1726. George Orwell called it “one of the ten best books ever written”, and on its original publication it was hailed as being “read from the nursery to the Houses of Parliament”. TNT’s acclaimed version has the same appeal, at once an entertaining adventure story and a profound analysis of the human condition. The production will be revived in 2026-2027 and Gulliver will travel from Estonia to Spain. Join us on the greatest fictional voyage, a voyage not only to wild lands peopled with mad scientists and talking horses but into our own selves. The production has toured from China to Malta and Germany to Malaysia. It has been performed in simple school halls and the National Centre for the Performing Arts in Beijing. One of Europe’s leading newspapers described this TNT production in detail: This utopian satirical novel by Jonathan Swift is one of the most read books of world literature. The story was ascribed to a fictional author, namely Lemuel Gulliver, who has experienced amazing adventures as a ship’s doctor and later as a captain. He not only travelled into the land of Lilliput and to the island of giants Brobdingnag, but also to the flying island Laputa, whose inhabitants are so intensely involved in mathematics, music and astronomy that they are almost unable to develop personal relationships. His fourth journey brings Gulliver to a country which is ruled by coldly intelligent horses and inhabited by brutal human beasts, the Yahoos. The piece is performed in an almost musical style, with live music and songs. Paul Stebbings brilliantly transforms his actors from dwarfs to giants. First Gulliver on stilts seems excessively large against all the others crawling on their knees. Like Prometheus, the giant Gulliver is captured by the petty, self-important little people of Lilliput. The satire on the rulers of the kingdom of Lilliput was hilarious and at the same time sharp and well observed. On the other hand, the giants of the kingdom of Brobdingnag on their stilts appear alarmingly dangerous. But the highlight of the performance is the last scene where the horses-either two actors in a horse costume or one actor with a horse head-place Gulliver under more and more pressure, joined by the Yahoos. This is where Swift’s satire on human folly most impressively comes into its own. Skaityti plačiau

  Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) labai gerai suprato operos žanro svorį ir svarbą visame kultūros lauke. 1906 m. sausio mėnesį broliui Povilui (ir tai dar iki pirmosios nacionalinės operos – Miko Petrausko „Birutės“) jis rašė: „Ar tau žinomas lietuvių judėjimas? Aš esu pasiryžęs visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai. Mokomės lietuvių kalbos, ir rengiuosi parašyti lietuvišką operą“. Taip operą kompozitorius išskyrė kaip itin reikšmingą nacionalinės muzikinės kultūros identiteto išraiškos formą. Mintis sukurti lietuvišką operą M. K. Čiurlioniui tapo konkrečiu siekiu susipažinus su jauna rašytoja, vėliau tapusia žmona, Sofija Kymantaite. Iki 1908 m. vasaros jau buvo žinoma ir operos tematika. Operos pagrindu turėjo tapti legenda „Baltijos jūros karalienė“, kurią apie 1830 m. sukūrė lietuvių raštijos veikėjas, etnografas, tautosakininkas, literatas, istorikas ir vertėjas Liudvikas Adomas Jucevičius. Išlikę M. K. Čiurlionio scenografijos eskizai bei susirašinėjimas apie Sofijos rengiamą libretą akivaizdžiai liudija, kad buvo remiamasi šia legendos apie Jūratės ir Kastyčio meilę versija. Iš susirašinėjimo žinome, kad Sofija buvo pabaigusi libretą ir nusiuntusi jį į Peterburgą, kur tuo metu viešėjo Konstantinas. Taip pat žinome, kad ten kompozitorius nemažai laiko praleido prie fortepijono su libretu, ieškodamas „Jūratės“ skambesio. Apie būsimos operos muzikinę kalbą ir scenines užmačias Konstantinas Sofijai, jau susipažinęs su libretu, rašė: „Jūratė“ man kaskart labiau patinka, ir jau šiandien girdėjau truputį muzikos joje. <…> Zose, Zose, patark man. Ar turiu vengti joje liaudies melodijų, ar ne? Ar turiu skaitytis su techniniais sunkumais, ar ne? Nes kai pagalvoji, kad tie mūsiškiai tokie vargšai ir nieko neturi, tai man gaila, kad ir šis darbas juos aplenks, o juk Tu ir aš norime jiems ką nors duoti. Tu mane supranti, Zosele, kad nenoriu sau nusižengti, tik noriu susidaryti sunkesnį uždavinį. Noriu, kad tai būtų galima atlikti netgi Varšuvoje, o laikui atėjus, ir Vilniuje, bet dar daug vandens nutekės“. Iš laiškų tampa akivaizdu, kad kompozitorius jau turėjo aiškią ir detalią operos pradžios ir pirmosios scenos viziją – personažų pasirodymo eiliškumą, operinių numerių dėstymą, chorinių balsų įstojimo seką ir panašias detales – tačiau visa tai taip ir liko neišrašyta ar neišsaugota natomis. 1906–1909 m., kai kompozitorius svarstė operos kūrimo galimybes, to meto Čiurlionio kūriniai, išlikę daugiausiai eskizų forma, atskleidžia labai įvairų ir subtilų kompozitoriaus meninį pasaulį, kuriame dominuoja marinistiniai vaizdiniai ir liaudies dainų fragmentų sampynos, liudijančios apie labai drąsias tam metui kompozicines strategijas. Šie eskizai ir fragmentai išduoda, kaip giliai Čiurlionis buvo paniręs į planuotą lietuvišką operą „Jūratė“. Šių eskizų ir fragmentų pagrindu, Čiurlionių laiškuose įamžintomis idėjomis, scenovaizdžio eskizais, taip pat naudojantis dirbtinio intelekto (DI) įrankiais muzikinei medžiagai generuoti, gausi kūrybinė komanda sukūrė įsivaizduojamą M. K. Čiurlionio operą „Jūratė“ – svajonę, kurios pats Konstantinas taip ir nespėjo išpildyti. Opera pasakoja legendą apie jūrų valdovę Jūratę, kurios gintariniai rūmai stūkso Baltijos jūros dugne. Jūratė įsimyli žemės žmogų – drąsų ir paprastą žveją Kastytį, kuris nepaklūsta dievų valiai ir žvejoja šventuose, žmonėms draudžiamuose jūros vandenyse. Dievai, ypač galingasis Perkūnas, įniršta dėl uždraustos dieviškos karalienės ir mirtingojo žmogaus meilės. Jis trenkia žaibais į Jūratės gintaro rūmus, juos sudaužo ir išskiria įsimylėjėlius. Kastytis nuskęsta audringoje jūroje, o Jūratė pasmerkiama amžinai raudoti dėl prarastos meilės ir išskalauti gintaro ašaras į Baltijos krantą. Tiesa, Čiurlionis norėjo, kad jo opera būtų atviras interpretacijoms kūrinys ir galbūt liudytų apie amžinąją meilę, todėl, kaip jis ir buvo numatęs, įsivaizduojamos „Jūratės“ finale skamba „Amžinasis duetas“.   Istorinis konsultantas Rokas Zubovas Kompozitoriai: Mantautas Krukauskas, Arvydas Malcys, Mykolas Natalevičius Režisierės padėjėja Gina Busko Operos libretą į anglų kalbą vertė Julius Keleras   Prodiuseris „Operomanija“ Koprodiuseris Vilniaus senasis teatras Partneriai: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos lėlių teatras, „Naujasis teatras“, Lietuvos kompozitorių sąjunga  

Arvo Pärtas yra vienas iš nedaugelio kompozitorių, kurių muziką galima atpažinti vos iš kelių garsų. Nenuostabu, kad jo muzika jau ne vieną dešimtmetį išlieka tarp dažniausiai atliekamų šiuolaikinių kompozitorių kūrinių visame pasaulyje. 90-metį minintis estų kūrėjas tapo pasauliniu reiškiniu pasirinkęs kelią, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodė prieštaringas savo laikmečiui. Kai muzika ieškojo vis naujų ir sudėtingų formų, A. Pärtas atsigręžė į paprastumą ir tylą.  Prieš atrasdamas savąjį tintinnabuli* stilių, A. Pärtas išbandė įvairias XX amžiaus muzikos kryptis, o vėliau vis labiau gilinosi į senąją muziką, grigališkąjį choralą ir polifoniją. Jis neatsisakė praeities, bet ir nesiekė jos pakartoti. Skirtingos muzikinės patirtys tapo pagrindu kalbai, kuri šiandien suprantama klausytojams visame pasaulyje.  Pianistė Onutė Gražinytė ir violončelininkas Edwardas Kingas Pärto jubiliejui parengtoje programoje žvelgia į kompozitorių plačiau - per kūrėjus, kurių muzikoje galima atrasti jam artimų idėjų. Johanno Sebastiano Bacho kūryboje atsiveria aiški forma ir vidinė tvarka, Olivier Messiaeno muzikoje - savitas laiko pojūtis ir dvasiniai ieškojimai, o Alfredo Schnittke's sonatoje - skirtingų muzikinių pasaulių susidūrimai. Šalia šių kūrinių skambantys „Fratres“ ir „Spiegel im Spiegel“ primins, kad kartais didžiausią įspūdį palieka ne garsų gausa, o gebėjimas išgirsti tai, kas slypi tarp jų. *Tintinnabuli (lotynų k. tintinnabulum - varpelis) - estų kompozitoriaus Arvo Pärto sukurtas ir 1976 m. pristatytas muzikinis stilius, kuriam būdingas asketiškumas, lėtas tempas ir skaidrus skambesys    Programoje skambės: Olivier Messiaen - Louange à l'Éternité de Jésus iš Kvarteto Laiko Pabaigai Arvo Pärt - Fratres J. S. Bach - Gamasonsate in G-Dur, BWV 1027 I. Adagio II. Allegro ma non tanto III. Andante IV. Allegro moderato Alfred Schnittke - Cellosonate Nr. 1 Arvo Pärt - Spiegel im Spiegel Olivier Messiaen - Louange à l’Immortalité de Jésus iš Kvarteto Laiko Pabaigai